Pamatysime sapne

Staigi mirtis sugriauna nusistovėjusį Kerol gyvenimą. Ji sugrįžta į pažinčių pasaulį pirmą kartą per 20 metų. Ja rūpinasi net du vyrai. Ji keičia savo požiūrį į gyvenimą senatvėje.

Šioje juostoje sutinkame Blythe Danner geriausiame jos vaidmenyje per daug metų. Šioje juostoje ji – į pensiją išėjusi našlė, kuri nusprendžia surizikuoti ir vėl pradėti vaikščioti į pasimatymus. Nors „ant popieriaus“ ši indie komedija skamba ne itin įdomiai, tačiau šis antrasis režisieriaus Bretto Haley darbas kine ne tik turi savotiško žavesio, bet ir surenka stiprų seniai matytų vyresniosios kartos aktorių kolektyvą. Taip, filmo tematika bus artimesnė vyresniam žiūrovui, tačiau kaip galima pasakyti „ne“ filmui, kuriame septyniasdešimtmetis sako potencialiai antrajai pusei: „herpeso neturiu, bet jei tu turi – tai ne kliūtis“.

Juosta nėra labai originali ar unikali, kai kurios scenos ar siužeto vingiai gana nuspėjami (pavyzdžiui, kai visos bičiulės apsirūko medicininės marihuanos), tačiau net ir tai išgelbėja stiprus aktorių kolektyvas, gebantis net akivaizdžius stereotipus pakelti į aukštesnį lygmenį. Be to, geras, gražus, šiltas – tebūnie ir nuspėjamas – filmas ne visada yra blogai. Tiesiog galvokite apie jį kaip apie kinematografinį švelnaus vilnonio pledo atitikmenį, puikiai tinkantį tam vakarui, kai kažkodėl nėra nuotaikos.