Išsigimėliai
1
Metai: 1932
Trukmė: 1h 4min
Kalba: Lietuvių (Mėgėjiškas, vienbalsis)
Režisisavo: Tod Browning
Aktoriai: Wallace Ford, Leila Hyams, Olga Baclanova, Roscoe Ates, Henry Victor,
Režisierius Todas Browningas 1932 m. sukūręs filmą: „Išsigimėliai“ (Freaks, 1932) padarė iki tol neregėtą dalyką – užuot naudojęs kostiumus ir grimą, nufilmavo realius fizinių trūkumų turinčius žmones. Toks žingsnis pribloškė tų laikų žiūrovus, ir „Išsigimėliams“ greitai buvo užlipdyta kultinės klasikos etiketė.
Filmas buvo uždraustas Italijoje, Anglijoje, Suomijoje, Airijoje, Australijoje, dar ir šiandien jis uždraustas kai kuriose Amerikos valstijose. Filmas buvo priskirtas siaubo filmų kategorijai, kadangi mažai kas tais laikais tokio keisto tipo filmą galėjo palaikyti drama. Jis išgąsdino begalę žmonių, kurie nebuvo pasiruošę tokiam filmui. Režisierius verčia mus pažiūrėti į pasaulį „išsigimėlių akimis“. Jie – geraširdžiai, mieli žmonės, o „sveikieji“ gali būti bjaurūs ir atstumiantys. Todas Browningas stengiasi įtikinti mus tuo, kad nereikia bijoti kitokio ūgio, trijų rankų, raudonų plaukų, nes „kiekvienas iš mūsų turi savo kuprą“, – sako dailininkas James Christensen ir čia pat mums padovanoja „savo romiųjų kuprelių“ ciklą.
Sunku ką ir pasakyti apie šią juostą kas jau šimtą kartų buvo pasakyta. Dabar, kai filmas nebetrikdo tiek daug žmonių kaip 1932-iaisiais galime iš tiesų įžvelgti, kad tai yra ne siaubas, o drama su dalele dokumentikos.
Siužetas pasakoja apie 4 dešimtmečio cirko ir išsigimėlių parodos (taip vadinamų "freak shows", dar tais laikais kai jie buvo populiarūs) užkulisius. Neužauga Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
1932-ųjų Išsigimėliai, paremtas 1923 trumpa istorija. Vienas svarbiausių, įsimintiniausių ir kontraversiškiausių filmų kino istorijoje. Filmas turėjo penkias galimas pabaigas (keletas iš jų dar yra likusios kolekcininkų rankose), bet dėl jų žiaurumo buvo pakeistos, pats filmas po išleidimo buvo tiksliai nežinomam laikui uždraustas Australijoje, o Jugntinės Karalystės uždraudė jį rodyti kino teatruose, iki 1952-ųjų, po to dar kartą iki 1963-ųjų, tai vienas ilgiausių Jungtinių Karalysčių kino draudimų istorijoje.
Filmas buvo uždraustas Italijoje, Anglijoje, Suomijoje, Airijoje, Australijoje, dar ir šiandien jis uždraustas kai kuriose Amerikos valstijose. Filmas buvo priskirtas siaubo filmų kategorijai, kadangi mažai kas tais laikais tokio keisto tipo filmą galėjo palaikyti drama. Jis išgąsdino begalę žmonių, kurie nebuvo pasiruošę tokiam filmui. Režisierius verčia mus pažiūrėti į pasaulį „išsigimėlių akimis“. Jie – geraširdžiai, mieli žmonės, o „sveikieji“ gali būti bjaurūs ir atstumiantys. Todas Browningas stengiasi įtikinti mus tuo, kad nereikia bijoti kitokio ūgio, trijų rankų, raudonų plaukų, nes „kiekvienas iš mūsų turi savo kuprą“, – sako dailininkas James Christensen ir čia pat mums padovanoja „savo romiųjų kuprelių“ ciklą.
Sunku ką ir pasakyti apie šią juostą kas jau šimtą kartų buvo pasakyta. Dabar, kai filmas nebetrikdo tiek daug žmonių kaip 1932-iaisiais galime iš tiesų įžvelgti, kad tai yra ne siaubas, o drama su dalele dokumentikos.
Siužetas pasakoja apie 4 dešimtmečio cirko ir išsigimėlių parodos (taip vadinamų "freak shows", dar tais laikais kai jie buvo populiarūs) užkulisius. Neužauga Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
1932-ųjų Išsigimėliai, paremtas 1923 trumpa istorija. Vienas svarbiausių, įsimintiniausių ir kontraversiškiausių filmų kino istorijoje. Filmas turėjo penkias galimas pabaigas (keletas iš jų dar yra likusios kolekcininkų rankose), bet dėl jų žiaurumo buvo pakeistos, pats filmas po išleidimo buvo tiksliai nežinomam laikui uždraustas Australijoje, o Jugntinės Karalystės uždraudė jį rodyti kino teatruose, iki 1952-ųjų, po to dar kartą iki 1963-ųjų, tai vienas ilgiausių Jungtinių Karalysčių kino draudimų istorijoje.
Informacija
Mielas lankytojau. Jūs čia esate kaip neregistruotas vartotojas.
Mes siūlome jums užsiregistruoti arba tiesiog prisijungti naudojant savo prisijungimo duomenis, tam, kad galėtum įkelti bei komentuoti norimas naujienas.
Mielas lankytojau. Jūs čia esate kaip neregistruotas vartotojas.
Mes siūlome jums užsiregistruoti arba tiesiog prisijungti naudojant savo prisijungimo duomenis, tam, kad galėtum įkelti bei komentuoti norimas naujienas.
Panašūs filmai