Šeštasis pojūtis

Kartais sukrečia bloga nuojauta, kad blogis visai šalia. Kartais su nuostaba ir siaubu gali prisiekti, kad jau šnekėjaisi su žmogumi, nors matai jį pirmą sykį. Kartais vieta, kurioje atsidūrei pirmą kartą gyvenime, atrodo iki skausmo pažįstama. Kartais tiesiog žinai, kad taip atsitiks. Tai - ŠEŠTASIS POJŪTIS. Ar jis visuomet padeda?

Aštuonmetis Koulas Syras atrodė kaip ir visi jo bendraamžiai – paprastas, mielas berniukas. Tačiau jis turėjo paslaptį, apie kurią kartą papasakojo tik psichologui Malkolmui Krovui, kuris berniuko viduje įžvelgė žymiai vyresnio paciento, kurio pagydyti nepavyko, problemas. Daktaras buvo ne vienintelis, kuris tą paslaptį sužinojo.

“Aš matau mirusiuosius”, - paprastai prasitaria aštuonmetis Koulas, kai Malkolmui pavyksta pasibelsti į jo sielą. Už šių žodžių slypi baisi nežinia ir vis artėjantis skausmingas suvokimas, jog šeštasis pojūtis, kurį turi berniukas, yra nesuvaldomas ir pražūtingas. Mirusieji, kurie aplanko Koulą – piktos, pasimetusios sielos, besiblaškančios ir vis dar nerandančios sau vietos. Ar vaikas tiesiog mato viską, kas yra aplink mus? Ar dar įmanoma apsaugoti berniuką nuo jo šeštojo pojūčio? Kiek laiko turės praeiti, kad daktaras Krovas patikėtų, jog tai – ne vien lakios vaizduotės aštuonmečio fantazijos? Kad sielos iš tikrųjų ateina?

“Šeštas pojūtis” – filmas apie tai, ką visuomet nujautėme egzistuojant, tačiau niekuomet nežinojome, kaip toli tai gali nuvesti. “Filmas persunktas kiekvieno mūsų patirtu siaubu. Nežinomybės, kartais blykstelėjusios intuicijos ir viduje draskančios klaikios nuojautos, paslaptingo šešto pojūčio siaubu”, - sako režisierius ir šio filmo scenarijaus autorius M.Nightas Shyamalanas.