Titanų įniršis

Žiūrovų rūstybės griaustinį po „Titanų susidūrimo" išgirdę prodiuseriai padarė teisingas išvadas ir investavo pinigų gryniems trimačiams efektams be konversijos. Lūkesčių nepateisinusį prancūzų legionierių Louisą Leterrier pakeitęs sprogstančio apokaliptinio trilerio „Pasaulinė invazija: mūšis už Los Andželą" dirigentas Jonathanas Liebesmanas pareikalavo filmavimui naudoti 3D kamerų sistemą, pabrėžė būtinybę pagerinti vizualiųjų efektų kokybę ir pažadėjo sustiprinti filmo turinį. Ir jam pavyko.

Trys svarbiausi „Titanų susidūrimo" vyrai į draugų ir priešų kompaniją pakvietė Džeimso Bondo kadaise mylėtą Rosamund Pike („Pasveikink mirtį kitą dieną"), Venesueloje gimusį Edgarą Ramirezą (beveik 6 val. trukmės epas „Karlosas Šakalas"), anglus Billą Nyghy („Karibų piratai") ir Tobby Kebbelį („Persijos princas"). Smarkiausiais traukos instrumentais vėl bus graikų mitologija nuspalvintos kovos su kardais ir sandalais, dangiškos sąmokslo teorijos, vaizdingi susirėmimai su pragariško galingumo monstrais ir „Įsikūnijimo" dividentais vis dar aukštinamas pusdievis Samas Worthingtonas. Tik stiprusis Persėjas pajėgs išgelbėti požemių kalėjime numarintą savo tėvą dievą Dzeusą ir apsaugoti mirtingus žmones nuo artėjančio prakeiksmų chaoso.

„Oskaro" premijos laureatas Liamas Neesonas turi lyderiui būdingų savybių. Kai jo Dzeusas anonsuoja grandiozinius pavojus, tai tauta neramiai išklauso ir išsigąsta. Jo amžinas priešas nuo „Šindlerio sąrašo" laikų Ralphas Fiennesas įprato vaidinti blogį sėjančius nedorėlius. Niekšingasis titanas Hadas iš tremties tamsybių karalystėje paleis purvinomis mintimis užsikrėtusį tėvą Kroną, prižadins Guliverio didumo milžinus, bjaurius ciklopus, kenksmingus juodus skraidūnus ir kitus velniškus padarus gladiatoriškiems mūšiams. Viena masinė kova buvo nufilmuota kaip tik tame pačiame miške, kurį išgarsino Ridley Scotto „Gladiatorius".